€9.00
Natūraliai užauginta meistro Taka-san kepinta žalioji arbata – hojicha iš Asamiya regiono. Antro skynimo lapeliai ir koteliai intensyviai pakepinti. Meistro hojicha pasižymi keptų kaštainių, viskio, karamelės aromatu, o gilus kepintas skonis palieka ilgai išliekantį saldumą burnoje.
XIX a. Asamiya vietovėje samurajus, ūkininko Taka-san protėvis, įkūrė arbatos ūkį. Taka-san yra septintos kartos ūkininkas, kurio šeimos meistrystė perduodama iš kartos į kartą bei atsispindi kiekviename arbatos puodelyje.
Prieinamumas: Turime
Skonis: kepintas, šokolado, karamelės skonio natos
Aromatas: viskio, keptų kaštainių, karamelės
Arbatos spalva: kaštonų, karamelės
Sudedamosios dalys: žalioji arbata
Kilmės vieta: Asamiya, Japonija
*Prekės išvaizda gali šiek tiek skirtis nuo produkto nuotraukos.
Arbatos skonį mūsų puodelyje nulemia šie veiksniai:
Ruošimo būdas:
Galimos įvairios arbatos ruošimo technikos ir strategijos pagal individualų poreikį. Yugen Tea rekomenduojamas ruošimo būdas:
Japoniškas ruošimas (3-4 užpylimai):
Vakarietiškas ruošimas (1-2 užpylimai):
Kaip išsirinkti tinkamus arbatos gaminimo indus.
Arbatos kokybė: Arbatos lapelių kokybę nulemia ne tik galutinis meistro rezultatas, bet ir tiekėjų bei Jūsų pačių arbatos laikymo sąlygos. Žalioji japoniška arbata yra ypač jautri aplinkai, todėl jos rekomenduojamas suvartojimo laikas yra gana trumpas. Siekiant prailginti žaliosios arbatos galiojimo laiką, neatidarytą pakuotę galima laikyti šaldytuve. Atidarius pakuotę, rekomenduojama arbatą laikyti saulės spinduliams nepralaidžioje pakuotėje ar laikymo inde, vėsioje, kuo toliau nuo drėgmės ir kvapų esančioje vietoje.
Vandens kokybė: Vanduo sudaro 99% mūsų arbatos puodelio turinio, tad jo kokybė yra ne mažiau svarbi nei pačios arbatos. Arbatai labiausiai tinka minkštas vanduo, esantis kuo arčiau neutralaus Ph, su nedideliu mineralų kiekiu (50-100 mg/l). Įprastai vandentiekio vanduo Lietuvoje yra kietas, tad norint gauti geriausio skonio rezultatą, reikėtų rinktis filtruotą ar parduotuvėje randamą šaltinio vandenį. Virdamas vanduo praranda deguonį, tad rekomenduojama niekada nevirinti to paties vandens daugiau nei kartą.
Arbatmedis į Japoniją atvyko iš Kinijos. Manoma, kad VIII a. budistų vienuolis Saichio pargabeno arbatmedžio sėklą ir pasodino ją Kioto regione esančiose Heili šventykloje bei Asamiya vietovėje. Šias vietas vienuolis pasirinko neatsitiktinai – jose klimatas panašiausias į arbatos gimtinės. XIX a. viduryje Asamiya vietovėje samurajus, ūkininko Taka-san protėvis, pradėjo arbatos ūkį. Taka-san yra septintos kartos ūkininkas, kurio šeimos meistrystė perduodama iš kartos į kartą bei atsispindi kiekviename arbatos puodelyje. Asamiya arbatos laukai nusidriekę iki 450 m aukščio kalnų šlaituose. Pasak meistro, pati gamta augina ir puoselėja arbatos krūmus, o jis tėra pagalbininkas. Siekdama išlaikyti darnų santykį su gamta, Taka-san šeima jau 40 metų savo arbatas augina natūraliai. Nors ūkininko asmeninis tikslas yra atrasti naujus ir netradicinius skonius, paklaustas, koks jo mėgstamiausias arbatos skonis, jis nedvejodamas atsako, jog tai būtų tradicinė sencha žalioji arbata.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.