Rūta Katiliūtė
Teksto autorė
Nuostabaus žalumo matcha arbata – ne tik didžiulis malonumas akiai bei skonio receptoriams, tuo pačiu tai – dovana organizmui. Matcha nauda buvo žinoma jau senų senovėje – dėl teigiamo poveikio organizmui, senovėje matcha buvo praminta nemirtingumo eliksyru, o šiais laikais matcha arbata neretai vadinama „supermaistu“.
Arbatos naudingosios savybės – atpažintos dar senų senovėje
Miltelinės arbatos tradicija užgimė VIII a. Kinijoje, o XII a. arbata susidomėjo ir ją į Japoniją atvežė japonų zen budizmo vienuolis Eisai. Senovės Kinijoje ilgus šimtmečius arbata buvo geriama kaip medicina. Tikėta, kad arbata padėdavo nuo virškinimo sutrikimų, paspartindavo žaizdų gijimą ir buvo prevencija nuo širdies ligų.
Senovės Japonijoje arbata taip pat garsėjo ypatingo gyvybės eliksyro vardu. XII a. Japonų zen budizmo tradicijoje prigijusi bei vienuolių ištobulinta arbata matcha – tapo neatsiejamu ritualu. Ši arbata vienuoliams padėdavo išlaikyti budrumą naktinių maldų metu.
Apžavėtas arbatos magijos, vienuolis Eisai parašė knygą apie arbatos ruošimą ir arbatos naudą žmogaus sveikatai. Iš japonų kalbos išvertus, knyga vadinosi „Apie sveikatinimąsi arbata“ (“On Drinking Tea for One’s Health”), o pats pirmasis sakinys skambėjo taip: arbata yra geriausias vaistas kūnui ir protui, ji turi galią paversti žmogaus gyvenimą pilnesniu. („Tea is the ultimate mental and medical remedy and has the ability to make one’s life more full and complete.”)
4-ios matcha arbatos naudos mūsų organizmui
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai taip pat patvirtina galimą matcha arbatos naudą sveikatai. Remiantis tyrimų duomenimis, arbatoje randami biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi teigiamu poveikiu žmogaus organizmui. Matcha turi antioksidantinių, antibakterinių, priešuždegiminių, galimai priešvėžinių, nuo širdies ir kraujotakos ligų bei nervų sistemą balansuojančių savybių.
Įprastai, ruošiant arbatą, arbatos lapeliai užpilami vandeniu, o išgėrus arbatą – išmetami, tad pasisavinama tik dalis arbatos maistingų medžiagų. Geriant matcha suvartojami patys lapeliai, taigi organizmas maksimaliai pasisavina naudingąsias arbatlapių savybes ir vandenyje netirpius (todėl su įprastu arbatos puodeliu negaunamus) vitaminus ir mineralus.
1. Matcha – gausus antioksidantų šaltinis
Arbatos lapeliuose gausu katechinų – stipriomis antioksidantiškomis savybėmis pasižyminčių junginių. Katechinai sudaro apie trečdalį arbatos lapeliuose randamų bioaktyvių junginių. Manoma, jog puodelis matcha arbatos antioksidantų koncentracija įprastą arbatos puodelį pranoksta net 3–10 kartų.
Itin svarbi antioksidantų funkcija – kovoti su laisvaisiais radikalais. Laisvieji radikalai – tai ląstelėse vykstančios oksidacijos metu susiformuojančios nestabilios molekulės. Norėdami stabilizuotis, laisvieji radikalai ardo sveikas ląsteles, pažeisdami jų DNR, tai daro įtaką lėtinių, vėžinių ligų atsiradimui, siejama su ankstyvu senėjimu. Antioksidantai padeda mažinti laisvųjų radikalų perteklių, stiprinti imunitetą bei išlaikyti jaunatviškumą.
2. Gali padėti išvengti širdies ir kraujotakos sutrikimų
Manoma, kad arbatoje esantys katechinai mažina širdies ir kraujotakos sutrikimų riziką. 2011 m. American Society for Nutrition atliktais tyrimais nustatyta, jog arbatoje esantys katechinai padeda mažinti blogąjį cholesterolį, o 2020 m. Kinijoje atlikti 8 metus trukę tyrimai parodė, jog žmonės, reguliariai (bent tris kartus per savaitę) gėrę arbatą, turėjo 39% mažesnę riziką susirgti širdies ligomis ar patirti infarktą, 56% mažesnę riziką patirti mirtiną infarktą, bei 29% mažesnį mirtingumą nei tie, kurie arbatos negėrė ar gėrė tik retkarčiais.
3. Gali padėti kontroliuoti svorį
Įvairūs tyrimai žymi, kad arbatoje esantys katechinai gali pagreitinti metabolizmą ir padėti greičiau suskaidyti riebalus, o arbatoje esantis kofeinas padidina termogenezę (organizmo gebėjimą deginant kalorijas išskirti šilumą) – tai gali padėti mažinti svorį.
Pati matcha arbata beveik neturi kalorijų, o joje esantis kofeinas suteikia energijos. Turėdami daugiau energijos, norėsite daugiau judėti, o tai reiškia daugiau sudegintų kalorijų ir greitesnį svorio kritimą.
Vis tik verta prisiminti, kad arbatos poveikis svorio metimui – švelnus ir tik pagalbinis, siekiant efektyvių rezultatų verta laikytis jums tinkančio subalansuoto judėjimo bei mitybos plano.
4. Gali padėti kovoti su stresu bei pagerinti smegenų veiklą
Matcha arbatai gaminti naudojami arbatos lapeliai kelias savaites iki derliaus nuėmimo yra dengiami nuo tiesioginių saulės spindulių. Tai padidina arbatoje randamos amino rūgšties L-teanino kiekį lapeliuose. Šis junginys suteikia arbatai saldumą bei išskirtinį umami skonį. Manoma, kad L-teaninas daro teigiamą įtaką nervų sistemai ir smegenų veiklai – mažina nerimą, suteikia budraus atsipalaidavimo jausmą, kelia nuotaiką.
L-teaninas taip pat padeda produktyviau mąstyti bei lengviau susikoncentruoti. Kai patiriame intensyvias emocijas – baimę, nusivylimą, pyktį, skausmą ar nerimą ir stresą – mūsų protas veikia aukštųjų beta bangų režimu. Teigiama, kad L-teaninas kelia alpha smegenų bangas – tai kuria ramaus budrumo, atsipalaidavimo, kūrybinio mąstymo, meditacijos būsenas.
Matcha – stipriai tonizuojantis ir žvalinantis gėrimas su didele kofeino koncentracija, tačiau, skirtingai nuo kavos, Dėl arbatoje esančio L-teanino, matcha kofeino poveikis – lėtesnis ir ilgesnis, labiau subalansuotas: kofeinas energizuoja, tačiau nekelia dažnai kavos puodelį lydinčio nerimo pojūčio.
Pats matcha ruošimas – atpalaiduojantis, malonus procesas. Tai minutė laiko sau ir arbatai. Matchos ruošimas primena subtilumą ir grožį paprastume, japonišką estetiką ir pauzę greitame gyvenimo ritme.
Matcha arbatos nauda - vis dar tyrinėjama
Tai – tik keletas su matcha nauda siejamų dalykų. Prašome suprasti, kad arbatos nauda organizmui – dar tyrinėjamas reiškinys, o tyrimai dažnai riboti ir kontroversiški. Ši informacija – apibendrinančio pobūdžio, norėdami giliau įsitikinti arbatos nauda organizmui – atlikite savo paiešką, pasitarkite su savo gydytoju, ir visad – klausykitės savo kūno reakcijos.
Linkime gardžios arbatos.
Naudoti šaltiniai
1. Xin-Xin Z., Yan-Lu X., Shao-Hua L., Xu-Xia L., Rutai H., Xiao-Hong H., (2011), Green tea intake lowers fasting serum total and LDL cholesterol in adults: a meta-analysis of 14 randomized controlled trials, The American Journal of Clinical Nutrition, Volume 94, Issue 2, Pages 601–610.
2. Xinyan W., Fangchao L., Jianxin L., Xueli Y., Jichun C., Jie C., Xigui W., Xiangfeng L., Jianfeng H., Ying L., Liancheng Z., Chong S., Dongsheng H., Ling Y., Xiaoqing L., Xianping W., Shouling W., Dongfeng G., (2020), Tea consumption and the risk of atherosclerotic cardiovascular disease and all-cause mortality: The China-PAR project, European Journal of Preventive Cardiology, Volume 27, Issue 18, Pages 1956–1963.
3. Abdul G. D., Claudette D., Dorothée R., Lucien G., Nouri M., Marc F., Philippe C., Jacques V. (1999), Efficacy of a green tea extract rich in catechin polyphenols and caffeine in increasing 24-h energy expenditure and fat oxidation in humans, The American Journal of Clinical Nutrition, Volume 70, Issue 6, Pages 1040–1045.
4. Nobre A. C., Rao A., Owen G. N., (2008), L-theanine, a natural constituent in tea, and its effect on mental state. Asia Pacific Journal of Clinical Nutrition. Volume 17, Isue 1, Pages 167-168.