kaip paruošti arbatą

Praktiniai patarimai, kaip teisingai paruošti arbatą

Japoniškos žaliosios arbatos skonis, priklausomai nuo paruošimo, gali atsiskleisti tiek saldžiomis, daržoviškomis, umami skonio natomis, tiek stipriu kartumu. Arbatos skonį mūsų puodelyje nulemia daug faktorių: arbatos ir vandens kokybė, paruošimui naudojamas arbatžolių ir vandens kiekis, vandens temperatūra ir užpylimo laikas. Įtakos turi ir naudojami indai bei technikos. Suprasdami, kaip šie veiksniai veikia arbatos skonio natas, lengviau atrasite subalansuotą, jums gardžiausią abatos ruošimo būdą.

Vakarietiškas ir rytietiškas arbatos ruošimo būdai

Dažniausiai išskiriamos dvi arbatos gaminimo technikos – vakarietiška ir azijietiška. Gaminant arbatą vakarietišku būdu, įprastai naudojamas sietelis, dedama mažiau arbatžolių, nei ruošiant azijietišku paruošimo metodu, pilama daugiau vandens, prailginant ruošimo laiką ir sumažinant galimų užpylimų skaičių.

Arbatos sietelis

Jei pasirinkote vakarietišką arbatos gaminimo būdą, reikėtų atsižvelgti į Jūsų sietelio kokybę. Sietelis turi būti kiek galima gilesnis ir platesnis. Neerdvūs ir maži sieteliai neleidžia išsiskleisti arbatos lapeliams ir perteikti viso skonio ir aromato. Tam, kad atrastumėte tikrą arbatos skonį, rekomenduojame išbandyti azijietišką ruošimo būdą arbatinyje.

Ruošiant arbatą azijietišku būdu, naudojama daugiau arbatžolių, mažiau vandens ir pagaminama daugiau užpylimų. Manoma, jog ruošiant arbatą šiuo būdu, geriau atsiskleidžia arbatos skoninės savybės, galima pasimėgauti skirtingomis skonio natų patirtimis kiekvieno užpylimo metu.

Vandens kokybė

Vanduo sudaro 99% arbatos puodelio, todėl vandens kokybė – svarbus gardžios arbatos aspektas. Arbatai labiausiai tinka minkštas vanduo, esantis kuo arčiau neutralaus Ph, su nedideliu mineralų kiekiu (50-100 mg/l).

Įprastai vandentiekio vanduo Lietuvoje yra kietas, tad norint gauti geriausio skonio rezultatą, reikėtų rinktis filtruotą ar parduotuvėje randamą šaltinio vandenį. Distiliuoto vandens arbatai ruošti naudoti nerekomenduojama – minimalus vandenyje ištirpusių mineralų kiekis svarbus arbatos skonio natoms išryškinti.

Virdamas vanduo praranda deguonį, tad rekomenduojama niekada nevirinti to paties vandens daugiau nei kartą.

Vandens temperatūra

Itin didelę įtaką arbatos skoniui turi vandens temperatūra.

Saldumą ir umami skonio natas arbatai suteikiantis L-teaninas atsiskleidžia ir žemoje temperatūroje, o kartumą suteikiantys katechinai ir kofeinas – greičiau tirpsta aukštoje temperatūroje.

arbatos kokybė

Keliant vandens temperatūrą, rekomenduojama trumpinti užpylimo laiką – tai padės subalansuoti kartumą. Ruošiant aukštesnės temperatūros vandeniu, žaliosios japoniškos arbatos skoniui atskleisti neretai pakanka vos 20-30s.

Ruošiant kelis užpylimus, rekomenduojama pradėti naudojant žemesnės temperatūros vandenį ir trumpesnį užpylimo laiką, o kiekvienam tolesniam užpylimui vandens temperatūrą pamažu didinti bei ilginti lapelių užpylimo laiką. Pavyzdžiui, ruošiant aukščiausios kokybės japoniškas žaliąsias arbatas, tokias kaip gyokuro, pirmam užpylimui rekomenduojama naudoti 50-60 °C vandenį, antram užpylimui vandens temperatūra gali būti 70-80 °C, trečiam – 90-100 °C.

Pilnos fermentacijos bei kepintų arbatų skonis geriau atsiskleidžia aukštoje temperatūroje. Todėl juodąją arbatą, hojicha ir kyobancha bei daugumą ulongų rekomenduojama ruošti 90-100 °C temperatūros vandeniu.Reguliuodami vandens temperatūrą ir užpylimo laiką, balansuosite arbatos skonių paletę: žemesnės temperatūros vanduo bei trumpesni lapelių užpylimai suteiks arbatai lengvesnį ir saldesnį, subtiliomis natomis pasižymintį skonį; aukštesnės temperatūros vanduo arbatos skonių natas paryškins, tačiau suteiks arbatai daugiau kartumo.

Ruošimas šaltai

Nors vakaruose šalti arbatos ruošimo būdai dar tik pradeda populiarėti, Japonijoje šalti arbatos ruošimo metodai – gerai žinomi. Arbatas taip pat galima ruošti šaltu vandeniu: ruošiamos šaltai, arbatos atsiskleis didesniu nei įprastai saldumu, subtiliomis skonių natomis, gaivumu bei lengvumu.

Arbatos indai

Ar žinojote, kad arbatos indų pasirinkimas taip gali daryti įtaką arbatos skoniui?

Manoma, kad neglazūruota keramika dėl molio porėtumo sugeria prieš tai gertos arbatos skonį. Dėl šios priežasties, patyrę arbatos mylėtojai neglazūruotuose keramikiniuose induose dažnai gamina tik tam tikros rūšies ar panašių rūšių arbatą. 

Manoma, kad sugerdami arbatos aromatus, kai naudojami tos pačios rūšies arbatai ruošti, neglazūruotos keramikos indai gali praturtinti juose ruošiamos arbatos skonį.

Jei ieškote universalaus arbatinio, kuriame galėtumėte ruošti ir delikataus, ir intensyvaus skonio arbatas, rinkitės glazūruotos keramikos ar stiklo indus.

hario butelys
@minimali virtuvė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.