Vakarietiškas ir rytietiškas arbatos ruošimo būdai
Arbatos sietelis
Jei pasirinkote vakarietišką arbatos gaminimo būdą, reikėtų atsižvelgti į Jūsų sietelio kokybę. Sietelis turi būti kiek galima gilesnis ir platesnis. Neerdvūs ir maži sieteliai neleidžia išsiskleisti arbatos lapeliams ir perteikti viso skonio ir aromato. Tam, kad atrastumėte tikrą arbatos skonį, rekomenduojame išbandyti azijietišką ruošimo būdą arbatinyje.
Ruošiant arbatą azijietišku būdu, naudojama daugiau arbatžolių, mažiau vandens ir pagaminama daugiau užpylimų. Manoma, jog ruošiant arbatą šiuo būdu, geriau atsiskleidžia arbatos skoninės savybės, galima pasimėgauti skirtingomis skonio natų patirtimis kiekvieno užpylimo metu.
Vandens kokybė
Vanduo sudaro 99% arbatos puodelio, todėl vandens kokybė – svarbus gardžios arbatos aspektas. Arbatai labiausiai tinka minkštas vanduo, esantis kuo arčiau neutralaus Ph, su nedideliu mineralų kiekiu (50-100 mg/l).
Įprastai vandentiekio vanduo Lietuvoje yra kietas, tad norint gauti geriausio skonio rezultatą, reikėtų rinktis filtruotą ar parduotuvėje randamą šaltinio vandenį. Distiliuoto vandens arbatai ruošti naudoti nerekomenduojama – minimalus vandenyje ištirpusių mineralų kiekis svarbus arbatos skonio natoms išryškinti.
Virdamas vanduo praranda deguonį, tad rekomenduojama niekada nevirinti to paties vandens daugiau nei kartą.
Vandens temperatūra
Itin didelę įtaką arbatos skoniui turi vandens temperatūra.
Saldumą ir umami skonio natas arbatai suteikiantis L-teaninas atsiskleidžia ir žemoje temperatūroje, o kartumą suteikiantys katechinai ir kofeinas – greičiau tirpsta aukštoje temperatūroje.
Keliant vandens temperatūrą, rekomenduojama trumpinti užpylimo laiką – tai padės subalansuoti kartumą. Ruošiant aukštesnės temperatūros vandeniu, žaliosios japoniškos arbatos skoniui atskleisti neretai pakanka vos 20-30s.
Ruošiant kelis užpylimus, rekomenduojama pradėti naudojant žemesnės temperatūros vandenį ir trumpesnį užpylimo laiką, o kiekvienam tolesniam užpylimui vandens temperatūrą pamažu didinti bei ilginti lapelių užpylimo laiką. Pavyzdžiui, ruošiant aukščiausios kokybės japoniškas žaliąsias arbatas, tokias kaip gyokuro, pirmam užpylimui rekomenduojama naudoti 50-60 °C vandenį, antram užpylimui vandens temperatūra gali būti 70-80 °C, trečiam – 90-100 °C.
Pilnos fermentacijos bei kepintų arbatų skonis geriau atsiskleidžia aukštoje temperatūroje. Todėl juodąją arbatą, hojicha ir kyobancha bei daugumą ulongų rekomenduojama ruošti 90-100 °C temperatūros vandeniu.Reguliuodami vandens temperatūrą ir užpylimo laiką, balansuosite arbatos skonių paletę: žemesnės temperatūros vanduo bei trumpesni lapelių užpylimai suteiks arbatai lengvesnį ir saldesnį, subtiliomis natomis pasižymintį skonį; aukštesnės temperatūros vanduo arbatos skonių natas paryškins, tačiau suteiks arbatai daugiau kartumo.
Ruošimas šaltai
Arbatos indai
Ar žinojote, kad arbatos indų pasirinkimas taip gali daryti įtaką arbatos skoniui?
Manoma, kad neglazūruota keramika dėl molio porėtumo sugeria prieš tai gertos arbatos skonį. Dėl šios priežasties, patyrę arbatos mylėtojai neglazūruotuose keramikiniuose induose dažnai gamina tik tam tikros rūšies ar panašių rūšių arbatą.
Manoma, kad sugerdami arbatos aromatus, kai naudojami tos pačios rūšies arbatai ruošti, neglazūruotos keramikos indai gali praturtinti juose ruošiamos arbatos skonį.
Jei ieškote universalaus arbatinio, kuriame galėtumėte ruošti ir delikataus, ir intensyvaus skonio arbatas, rinkitės glazūruotos keramikos ar stiklo indus.